Ketvirtasis Advento sekmadienis sutapo su Kalėdų vigilija. Tad ir popiežius Pranciškus vidudienį vadovavo dar ketvirtojo Advento sekmadienio maldos susitikimui, o neturkus jau ėmė ruoštis aukoti Kalėdų Piemenėlių Mišias.
Ketvirtojo Advento sekmadienio liturgija kalba apie angelo apreiškimą Marijai. Komentuodamas šią sceną sekmadienio vidudienį į Šv. Petro aikštę susirinkusiems romiečiams ir piligrimams, popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į kontrastą, ar tiksliau tariant – į disproporciją tarp angelo ir Marijos žodžių.
Angelas sako: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“. Tai labai ilgas apreiškimas, atveriantis neregėtas perspektyvas. Kūdikis, kurį pagimdys Nazareto Mergelė, bus Aukščiausiojo Sūnus. Po nustebusios Marijos klausimo kaip tai gali įvykti, angelas pasakoja apie dar didesnius ir neįsivaizduojamus dalykus.
Marija atsako vienu trumpu sakiniu: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Jos žodžiuose nėra nieko didingo, nekalbama nei apie garbę, nei apie privilegiją, o tik Marija patvirtina, jog ji yra pasiryžusi tarnauti.
Šis kontrastas svarbus, sakė popiežius. Marija yra nuolanki. Nenori, kad į ją būtų sutelkti visų žvilgsniai. Ji suvokia savo mažumą Dievo akivaizdoje ir juo džiaugiasi. Ji taip pat supranta, kad nuo jos atsakymo priklauso Dievo planų išsipildymas ir nė kiek nedvejodama atsako „taip“.
Šią akimirką Marija panaši į savo Sūnų, kuris ateina į pasaulį vykdyti Tėvo valią, ateina tarnauti, o ne kad jam būtų tarnaujama. „Štai, aš Viešpaties tarnaitė“, sakė Marija. „Štai, ateinu, Dieve, vykdyti tavo valios“, sakys Dievo Sūnus, šią akimirką tampantis Marijos sūnumi. Šitaip Marija tampa tobula Dievo projekto bendradarbe, tampa savo Sūnaus mokine. Magnificat giesmėje ji galės skelbti, kad Dievas išaukština nuolankiuosius, nes jos nuolankus geranoriškas atsakymas jai suteikė neprilygstamą garbę.
Gerėdamiesi šiuo mūsų Motinos atsakymu į Dievo jai skirtą pašaukimą ir suteiktą misiją, prašykime, kad ji ir mums padėtų nuolankiai ir drąsiai priimti mūsų gyvenimui skirtus Dievo planus.
Po kartu su Šv. Petro aikštėje buvusiais tikinčiaisiais kalbėto „Viešpaties Angelo“, popiežius meldė pas mus ateinantį Jėzų – Taikos Kunigaikštį – taikos malonės visam pasauliui, ypač tiems žmonėms, kuriuos slegia šiuo metu vykstantys karai. Kartoju prašymą, sakė Pranciškus, kad pagrobti asmenys – kunigai, vienuoliai, vienuolės, pasauliečiai – Kalėdų proga būtų paleisti ir galėtų sugrįžti į namus. Popiežius taip pat paprašė melstis už Filipinų Mindanao salo gyventojus, šiomis dienomis nukentėjusius nuo audrų, kurios nusinešė daug gyvybių ir padarė daug žalos. (Vatikano radijas)
